nušviesti

nušviẽsti, nušviẽčia (nùšviečia), nùšvietė 1. tr., intr. N, K, L, Š, Rtr, DŽ¹, KŽ apimti ką šviesa, padaryti ką šviesų: Pasiutęs lieknas [buvo], kad nė saulė nenušviẽsdavo Rm. O saulė jau leidos ir išlindusi iš po debesio paskutinį kartą nušvietė apylinkę J.Bil. Staiga mėnulis lyg vandenin įbrido ir nušvietė viską blankia, svetima šviesa rš. Jeigu vystyklų nepaėmei, kol mėnulis neužtekėjęs, tai mėnulio nušviestus negalima imt LTR(Šil). Apsirėdė žvaigždės sukniom ir žvaigždės čeverykais ir pirštinėm, … visą bažnyčią nùšvietė LB158(Grl). Kartais sustingusias dykumas nušviesdavo spalvinga šiaurės pašvaistė K.Bor. Mūsų žemės nuolat gaisais nušviestos, mūsų kaimai ir miestai nuolat liepsnoja V.Krėv. Imčiau kirvelį, kirsčiau langelį, nušviesčiau mergelei tamsią klėtelę LTR(PnmR). (Spindulių) nušviestas LL130. Ši elektros lempa toli nušviẽčia visa gatve NdŽ. Šito lėmpa nušviẽčia lig kūtei Slm. Aš su šviesa nùšviečiau į vietą J. Nušviẽsti tamsybes NdŽ. Ir atlėkė trys raibos paukštelės, ir nutūpė ant našlelės dvaro, jos akelėm visą dvarą nušvietė (d.) Smn. | prk.: Pereina per galvą mintis, nušviečia protą J.Bil. Jis, kai į Jurbarką atvažiuodavo, visą Jurbarką nušviẽsdavo Skr. ^ Kad taũ nušviẽst[ų] strėla (žaibas)! Arm. Jei lempą aukščiau pakelsi, toliau nušvies LTR(Srj). | refl. K: Regėjos, niekados tasa dangus nebeprasiblaivys, nebenusišvies saulės spinduliais J.Bil. | prk.: Nusìšvietas i laukai, jei negirtas [vyras] pareina Krš. 2. refl. sušvytėti: Kame kas nusìšvieta, tujau sako: piningai dega Šts. Vakarinė žvaigždė tai aiškiai nusišviẽčia (ryškėja savo šviesa) Jd. | prk.: Man iš netyčių laimė nusìšvietė Mrj. Vargiai jiem (vaikams mieste) tas butas greitai nusišviẽs Ldvn. 3. intr. šviečiant nuvažiuoti: Nùšvietė an Tūros vienkiemį, tik žiūriam – jau anupus Pyvesos Slm. 4. refl. Š, DŽ¹, KŽ, Kt nusigiedryti: Gal nusišviẽs, nueis debesiai Ėr. Vėjas pakilo, tai ir nusišvietė biskį Smn. Apentais pagada stosis – nusìšvietė Kl. A nusišviẽs kada diena, a taip i būs apsitraukusi Krš. Saulelė nusišvietė mažumą A1884,291. Dangus vėl nusišvietė LC1885,16. Kaip akys po verksmo nusišvietė dienos V.Myk-Put. 5. tr. pagražinti: Nušviẽsi visą sodą (sodžių), tokią gražią trobą pasistatęs Dr. Tokie aviliai sodybą nušviečia Ėr. Jis (kryžius) turi nušviesti visus Šalteikių kapus I.Simon. ║ gerai, gražiai atrodyti: Jo nor budinkai nùšviečia (šiaip ūkis prastas) Lp. ║ pralenkti gražumu: Ji ir kitas nùšvietė Gs. 6. tr. prk. padaryti giedrą, išreiškiantį šviesų nusiteikimą: Pakelkim galvas, nušvieskim veidus! Netinka šiąnakt liūdna mintis V.Myk-Put. Genovaitės veidą vėl nušviečia giedri šypsena rš. Džiaugsmas nùšvietė jo veidą NdŽ. | refl. DŽ¹: Jo veidas nusišvietė plačiu šypsniu rš. 7. refl. prk. geriau pasijusti, pralinksmėti: Negali supaisyt jo ligą: vieną dieną nusišviečia, kitą miršta Gs. Jau buvau nusišviẽtus, ir vėl šita žinia Dbk. 8. tr. NdŽ išaiškinti, pavaizduoti: Reikalui (visuomenės dalykui) nušviesti reikalinga nepartinė spauda J.Jabl. Istorinis tyrinėjimas žemės santykiams nušviesti A.Janul. Prievaizdas nušvietė ponui dvaro reikalus rš. 9. (ž.) tr. Ms, Up nušveisti, nuvalyti: Ana nemokėjo nė suolo nušviẽsti KlvrŽ. Nušviẽsk kepurę Kv. Šviestas, nušviestas I. Kur girdysma bėrūsius žirgelius, kur nušviesma aukso pentinelius LTR(Kltn).

nušviestinaĩ adv.: Šviestinai, nušviestinai I. | refl. tr.: Kipelį turi teip nusišviẽsti, ka švitėtum LKT60(Nv). ║ refl. nusivalyti (po turėjimo, atsivedimo): Karvei nusišviesti po turėjimo reik krapų sėklos su kviečių miltais Ggr.

◊ šìrdį nušviẽsti

1. atgaivinti: Dar šaukštą, dar šaukštą – jug taip nùšvieta šìrdį Yl.

2. pradžiuginti: Šìrdį mun nenùšvieti, ka munęs neklausai Šts.

\ šviesti; apšviesti; atšviesti; įšviesti; iššviesti; nušviesti; pašviesti; peršviesti; prašviesti; prišviesti; razsišviesti; sušviesti; užšviesti